- minkštimas
- minkštìmas sm. (2) K, Vkš, Prng, Ut, Plm, Pš, mìnkštimas (1); R, mìnkštymas (1) 1. duonos, vaisiaus ir pan. minkštoji dalis: Duonos minkštìmas J. Duokit man minkštìmą, aš plutos neįkandu Bsg. Valgyk geriau duonos plutas, o ne mìnkštymą – ilgiau gyvensi Šv. Riešutai turi labai maistingą minkštimą rš. Obuolio minkštimas baltas arba kiek gelsvas rš. Burokėlių gumbai turi būti švieži, nesuvytę, jų minkštimas – sultingas, tamsiai raudonas rš. Odelė apsaugo lapo minkštimą nuo išdžiūvimo rš. Akmenio minkštìmo tau reikia! (iron.) Dkš. Danties minkštimas (anat. pulpa) E. Imk, va, duonos minkštimiuko Pc. Minkštimėlis N. ║ kūno minkštoji dalis, raumenys: Šuo į minkštimùs (į šlaunis) dantis suleido Jnšk. Užkirto diržu per pačius minkštimùs Rm. Visą rankos mìnkštimą nuvariau tarkuodama bulves Skr. Kai bakstelėjo į minkštimą, kadgi šoks! Grž. Kojos minkštìmas KI169. Kulka kaulų nekliudė, tik per mìnkštimus išejo Skd. Skaudžiai į mìnkštymus įgnybo Ss. Jo dantys įsisegė į mìnkštymą šlauny Vlkv. ║ minkštoji, be kaulų skerdienos dalis: Pirkau kelis kylus minkštìmo kotlietams Slnt. 2. tinklo vidurys, tankiosios akys: Tribrado minkštìmas išsistūmė pro retūką Ds. Tinklo minkštìmai yra tarp apivarų Klt. 3. smilkinys, plonimas: Gerai, ka ne į minkštìmą pataikei, o būtumi užmušęs vaiką Slnt. Ir neskaudžiai į minkštimą uždaužęs gali žmogų užmušti Slnt. 4. prk. apie ištižusį, be valios žmogų: Tas Povilas, man rodos, minkštìmas ir yra Jnšk.
Dictionary of the Lithuanian Language.